Skolos išieškojimas iš fizinio asmens Lietuvoje – gidas

Skolos išieškojimas iš fizinio asmens gali būti sudėtingas ir emociškai varginantis procesas. Šis straipsnis pateikia išsamų gidą, paaiškinantį visus skolos išieškojimo etapus Lietuvoje, padedantį suprasti savo teises ir pareigas.

Egzistuoja daugybė situacijų, kada fizinis asmuo gali tapti skolingas kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui. Tai gali būti negrąžinta paskola, neapmokėtos paslaugos, žala turtui ar kiti finansiniai įsipareigojimai. Dažnai, susidūrus su skolos grąžinimo problemomis, kyla klausimas: „Kaip efektyviai ir teisiškai teisingai išieškoti skolą iš fizinio asmens Lietuvoje?“ Šis klausimas tampa ypač aktualus, kai draugiški susitarimai nepadeda, o skolininkas vengia savo finansinių prievolių.

Skolos išieškojimas – tai procesas, reikalaujantis ne tik teisinių žinių, bet ir nuoseklumo, bei kartais kantrybės. Svarbu žinoti, nuo ko pradėti, kokie teisiniai instrumentai yra prieinami ir kokių klaidų reikėtų vengti, kad procesas būtų kuo sklandesnis ir sėkmingesnis. Šis straipsnis skirtas tiek kreditoriams, siekiantiems atgauti savo pinigus, tiek ir skolininkams, kurie nori geriau suprasti savo teises ir galimas pasekmes.

Šiame išsamiame gido straipsnyje aptarsime visus pagrindinius skolos išieškojimo etapus Lietuvoje, pradedant ikiteisminiu sprendimų ieškojimu ir baigiant priverstiniu skolos išieškojimu per antstolius. Pasitelksime Lietuvos Respublikos teisės aktus, tokius kaip Civilinis kodeksas (CK), Civilinio proceso kodeksas (CPK), ir kitus, kad pateiktume aiškią ir praktinę informaciją.

Skolos atsiradimo pagrindai ir pradinis etapas

Skolos kilmė ir dokumentavimas

Skolos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, tačiau svarbiausia, siekiant sėkmingai ją išieškoti, yra tinkamas dokumentavimas. Lietuvoje, pagal Civilinį kodeksą (CK), prievolės gali kilti iš sutarčių, vienašalių sandorių, deliktų (neteisėtų veiksmų) ar kitų įstatymų nustatytų pagrindų. Dažniausiai pasitaikantys atvejai yra paskolos sutartys, pirkimo-pardavimo sutartys su atidėtu mokėjimu, paslaugų teikimo sutartys, žalos atlyginimo prievolės ir pan.

Paskolos sutartis (CK 6.870 str.): Svarbu turėti rašytinę paskolos sutartį, ypač jei paskolos suma viršija 600 Eur. Rašytinio skolos raštelio buvimas taip pat yra stiprus įrodymas.
Pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.305 str.): Neapmokėtos prekės ar paslaugos turi būti pagrindžiamos sąskaitomis, prekių perdavimo aktais, elektroninio susirašinėjimo įrodymais. Pavyzdį, kaip suformuluoti sutartį, rasite pirkimo-pardavimo sutarties pavyzdyje.
Žalos atlyginimas (CK 6.263 str.): Jei skola atsirado dėl padarytos žalos, reikia turėti įrodymus apie patirtą žalą (pvz., nuotraukas, ekspertų išvadas, policijos protokolus, jei aktualu).

Praktinis patarimas: Visada stenkitės fiksuoti visus susitarimus raštu, net ir su artimais žmonėmis. Tai padės išvengti ginčų ateityje ir bus tvirtas įrodymas skolos atveju.

Ikiteisminis skolos išieškojimas: draudimas tarp fizinių asmenų?

Prieš kreipiantis į teismą, visada rekomenduojama pabandyti išspręsti problemą ikiteisminiu būdu. Tai ne tik padeda sutaupyti laiko ir pinigų, bet ir išlaikyti gerus santykius (jei tai įmanoma). Ikiteisminis etapas apima:

Tiesioginis bendravimas: Pirmiausia, pabandykite tiesiogiai susisiekti su skolininku ir priminti jam apie skolą, kartu aptariant galimus grąžinimo terminus.
Primininimas raštu: Jei tiesioginis bendravimas nepadeda, išsiųskite priminimą raštu (elektroniniu paštu, registruotu laišku), dar kartą nurodydami skolos sumą ir terminą.
Susitarimas dėl skolos grąžinimo grafiko: Galite pasiūlyti skolininkui sudaryti susitarimą dėl skolos grąžinimo dalimis, jei jis šiuo metu neturi galimybės sumokėti visos sumos. Toks susitarimas taip pat turėtų būti rašytinis.

Nors įstatymas nenustato privalomo ikiteisminio ginčų sprendimo fizinių asmenų ginčuose dėl skolos, tai visada yra protingas žingsnis. Teismai vertina pastangas spręsti ginčą taikiai.

Skolos pranešimas ir pretenzija

Kaip teisingai parengti pretenziją?

Kai ikiteisminio bendravimo metu nepavyksta pasiekti sutarimo, kitas žingsnis – oficialios pretenzijos parengimas ir išsiuntimas skolininkui. Pretenzija yra rašytinis pranešimas, kuriuo kreditorius reikalauja, kad skolininkas įvykdytų savo prievolę. Nors griežtų pretenzijos formos reikalavimų nėra, ji turėtų būti aiški, konkreti ir teisiškai pagrįsta. Štai pagrindiniai elementai:

Kreditoriaus ir skolininko duomenys: Pilnas vardas, pavardė, adresas, asmens kodas (jei žinomas).
Pretenzijos data ir vieta.
Nurodymas, dėl kokios prievolės pateikiama pretenzija: Aiškiai nurodykite skolos pagrindą (pvz., „2023 m. sausio 1 d. paskolos sutartis Nr. P-123“, „už 2023 m. vasario mėnesį suteiktas paslaugas pagal sąskaitą faktūrą Nr. SF-001“).
Skolos suma: Tiksliai nurodykite bendrą skolos sumą, taip pat, jei taikoma, priskaičiuotas palūkanas (pagal sutartį ar CK 6.210 str. nustatytus delspinigius).
Reikalavimas įvykdyti prievolę: Nurodykite konkretų terminą, per kurį skola turi būti grąžinta (pvz., per 7 ar 14 kalendorinių dienų nuo pretenzijos gavimo datos).
Įspėjimas apie kreipimąsi į teismą: Aiškiai nurodykite, kad, neįvykdžius reikalavimo per nustatytą terminą, bus kreipiamasi į teismą dėl skolos išieškojimo, o visos bylinėjimosi išlaidos (žyminis mokestis, advokato atstovavimo išlaidos) bus priskirtos skolininkui.
Pridėtiniai dokumentai: Nurodykite, kokie dokumentai pridedami prie pretenzijos (pvz., paskolos sutarties kopija, skolos rašto kopija, sąskaitos kopija).
Kreditoriaus parašas.

Daugiau informacijos apie pretenzijų rengimą rasite straipsnyje „Kaip parašyti pretenziją dėl nekokybiškos prekės“, nors tema kitoka, principai išlieka panašūs.

Rekomenduojamas pretenzijos įteikimo būdas

Pretenziją rekomenduojama siųsti registruotu laišku su prašomu pranešimu apie įteikimą (arba siunčiant per kurjerį su įteikimo patvirtinimu). Tai užtikrins, kad turėsite įrodymą, jog skolininkas gavo pretenziją ir kada. Tai svarbus įrodymas, jei vėliau prireiks kreiptis į teismą.

Kreipimasis į teismą dėl skolos išieškojimo

Jei skolininkas nereaguoja į pretenziją arba atsisako vykdyti savo įsipareigojimus, kitas žingsnis – kreiptis į teismą. Lietuvoje yra du pagrindiniai būdai išieškoti skolą per teismą:

Teisminis išieškojimas supaprastinta tvarka: teismo įsakymas

Supaprastintas procesas, arba teismo įsakymo išdavimas, yra greitesnis ir pigesnis būdas išieškoti skolą, jei skolos reikalavimas yra patvirtintas rašytiniais dokumentais ir nesukelia ginčų. Ši tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) XXXIII skyriuje (431-439 str.).

Kada galima kreiptis dėl teismo įsakymo?

Kai reikalavimas yra grindžiamas rašytiniais įrodymais (pvz., paskolos sutartis, skolos raštelis, pirkimo-pardavimo sutartis, kvitai, sąskaitos faktūros).
Kai reikalavimas yra nediskutuotinas, t.y., nėra rimto ginčo dėl jo pagrįstumo.
Suma neturi viršyti 20 000 Eur, nors esant tam tikriems atvejams (pvz. išlaikymo priteisimui) suma gali būti ir didesnė.

Teismo įsakymo išdavimo procesas:

Prašymo parengimas: Parengiamas prašymas dėl teismo įsakymo išdavimo, kuriame nurodomi kreditoriaus ir skolininko duomenys, skolos pagrindas ir tiksliai apibrėžta suma. Prie prašymo pridedami visi skolos faktą patvirtinantys dokumentai.
Prašymo pateikimas: Prašymas pateikiamas apylinkės teismui pagal skolininko gyvenamąją vietą (arba buveinę, jei juridinis asmuo).
Žyminis mokestis: Mokamas 0,25 % nuo priteistinos sumos, bet ne mažiau kaip 12 Eur ir ne daugiau kaip 200 Eur. Tai kur kas mažiau nei ieškinio bylose.
Teismo įsakymo išdavimas: Teismas, nustatęs, kad pateikti dokumentai patvirtina reikalavimą, per 3 darbo dienas išduoda teismo įsakymą.
Įsakymo įteikimas skolininkui: Įsakymas išsiunčiamas skolininkui, suteikiant jam 20 dienų prieštaravimams pateikti.
Pasekmės: Jei skolininkas nepateikia prieštaravimų per nustatytą terminą, teismo įsakymas įsiteisėja ir tampa vykdomuoju dokumentu. Jei pateikia – byla perkeliama į ieškinio teisenos tvarką (CPK 439 str.).

Šis procesas yra itin efektyvus, jei turite tvirtus rašytinius įrodymus apie skolą. Jau parengtus šablonus prašymui dėl teismo įsakymo išdavimo galite rasti mūsų dokumentų šablonų kataloge.

Ieškinio teismas: pilnas civilinis procesas

Jei skolininkas ginčija skolą, neturite pakankamai rašytinių įrodymų, arba skola yra didesnė ir sudėtingesnė, reikės kreiptis į teismą su ieškiniu. Tai yra ilgesnis ir brangesnis procesas, reikalaujantis išsamesnio įrodymų rinkimo ir aktyvesnio dalyvavimo teisme.

Ieškinio teisenos etapai:

Ieškinio parengimas: Ieškinyje (pagal CPK 135 str.) turi būti nurodyti: teismo pavadinimas, ieškovo ir atsakovo duomenys, ieškinio dalykas (ko reikalaujama), ieškinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai, ir jas patvirtinantys įrodymai), reikalavimo kaina, pridedamų dokumentų sąrašas, ieškovo parašas, data. Detalų šabloną galite rasti ieškinio dėl skolos atgavimo šablone.
Žyminis mokestis: Mokamas 3% nuo priteistinos sumos, bet ne mažiau kaip 20 Eur ir ne daugiau kaip 5500 Eur.
Ieškinio pateikimas: Ieškinys su priedais paduodamas apylinkės teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (arba buveinę).
Bylos nagrinėjimas: Teismas praneš apie bylos iškėlimą, atsakoviui duodamas terminas pateikti atsiliepimą. Vyksta teismo posėdžiai, kuriuose šalys pateikia įrodymus, liudijimus, argumentus.
Teismo sprendimas: Teismas, išnagrinėjęs bylą, priima sprendimą. Jei sprendimas yra palankus kreditoriui, jame bus nurodyta, kokia suma turi būti išieškota iš skolininko.
Sprendimo įsiteisėjimas: Teismo sprendimas įsiteisėja, jei per nustatytą terminą (dažniausiai 30 dienų nuo sprendimo priėmimo) jis nėra apskųstas apeliacine tvarka.

Teismo sprendimo vykdymas

Teismo sprendimo ar teismo įsakymo priėmimas dar nereiškia, kad skola automatiškai bus grąžinta. Tam, kad skola būtų išieškota priverstinai, reikalingas vykdymo procesas. Šis procesas prasideda nuo vykdomojo rašto gavimo.

Vykdomasis raštas

Kai teismo sprendimas įsiteisėja arba teismo įsakymas tampa vykdomuoju dokumentu, kreditoriui (išieškotojui) teismas išduoda vykdomąjį raštą. Vykdomasis raštas yra pagrindinis dokumentas, suteikiantis teisę antstoliui imtis priverstinio skolos išieškojimo veiksmų.

Vykdomąjį raštą dažniausiai reikia atsiimti pačiam teisme, arba jis gali būti siunčiamas paštu atskiru Jūsų prašymu. Vykdomasis raštas turi būti pateiktas antstoliui per dešimt metų nuo jo išdavimo dienos, išskyrus tam tikrus atvejus, kai įstatymai numato trumpesnius terminus (pvz., dėl išlaikymo priteisimo).

Antstolis ir jo funkcijos

Antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, kuriam pavesta vykdyti teismų ir kitų institucijų sprendimus. Kreipimasis į antstolį yra privalomas etapas, jei skolininkas gera valia nevykdo teismo sprendimo. Antstolio teises ir pareigas reglamentuoja Antstolių įstatymas ir CPK V dalis (Vykdymo procesas).

Antstolio pasirinkimas ir inicijavimas:

Antstolio pasirinkimas: Išieškotojas turi teisę pasirinkti bet kurį Lietuvos antstolį, nepaisant skolininko gyvenamosios vietos.
Vykdymo prašymas: Antstoliui pateikiamas vykdomasis raštas ir išieškotojo prašymas pradėti vykdymo veiksmus. Prašyme nurodoma, kokius konkrečius reikalavimus reikia įvykdyti ir kokia suma turi būti išieškota. Taip pat gali būti nurodoma, kokio skolininko turto galite žinoti (pvz., banko sąskaitos, nekilnojamasis turtas).
Antstolio atlygis: Už atliekamus vykdymo veiksmus antstolis ima atlygį, kuris, sėkmingai išieškojus skolą, yra priskiriamas skolininkui. Išieškotojas paprastai sumoka avansą už vykdymo veiksmų pradžią. Daugiau apie tai, ką daryti gavus informaciją iš antstolio, rasite straipsnyje „Ką daryti gavus antstolio laišką“.

Antstolių veiksmai ir apribojimai

Antstoliai turi plačius įgaliojimus vykdyti teismo sprendimus, tačiau jų veiksmai yra griežtai reglamentuoti ir turi tam tikrus apribojimus, siekiant apsaugoti skolininko teises.

Kaip antstoliai vykdo skolos išieškojimą?

Antstolis, gavęs vykdomąjį raštą ir išieškotojo prašymą, nedelsdamas pradeda vykdymo veiksmus. Pagrindiniai antstolių veiksmai:

Turto paieška: Antstolis renka informaciją apie skolininko turtą (nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, banko sąskaitas, darbo užmokesčio šaltinius) iš įvairių registrų ir institucijų.
Piniginių lėšų nurašymas: Jei skolininkas turi lėšų banko sąskaitose, antstolis gali nurašyti reikiamą sumą. CPK 739 str. nustato, kad skolininko banko sąskaitoje paliekama tam tikra neliečiama suma (šiuo metu – minimali mėnesinė alga).
Darbo užmokesčio ir kitų pajamų išieškojimas: Antstolis gali kreiptis į skolininko darbdavį ar kitus mokėtojus (pvz., „Sodrą“, jei gauna pensiją) dėl dalies pajamų nurašymo. Išieškojimo dalis iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų reglamentuojama CPK 736 str. (pvz., vienam vaikui išlaikyti išieškoma 25% darbo užmokesčio, kitais atvejais – iki 50% ar net 70% priklausomai nuo skolos dydžio ir rūšies). Plačiau apie tai galite skaityti straipsnyje „Vaiko išlaikymas (alimentai) Lietuvoje“.
Turto areštas ir pardavimas: Jei piniginių lėšų nepakanka, antstolis gali areštuoti ir parduoti kitą skolininko turtą (nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, vertybinius popierius, kilnojamuosius daiktus). Areštuotas turtas parduodamas viešuose aukcionuose.

Skolininko turto areštas ir pardavimas

Turto areštas ir pardavimas yra kraštutinė priemonė, taikoma, kai kitais būdais skola negali būti išieškota. Antstolis turi teisę areštuoti skolininko turtą, įregistruotą viešuose registruose (Nekilnojamojo turto registre, VĮ „Regitra“), taip pat kitą turtą, esantį skolininko nuosavybėje.

Turto pardavimas vyksta per:

Vykdymo proceso metu antstoliai turtą dažniausiai parduoda varžytinėse (paprastai elektroninių varžytinių būdu).
Už gautas lėšas atsiskaitoma su kreditoriumi, padengiamos vykdymo išlaidos ir antstolio atlygis.

Išieškojimo ribojimai ir neliečiamas turtas

Nors antstoliai turi plačius įgaliojimus, CPK 668-672 str. nustato tam tikrus apribojimus ir turtą, į kurį negali būti nukreiptas išieškojimas, siekiant apsaugoti skolininko ir jo šeimos pragyvenimo minimumą:

Neliečiamo turto tipas	Aprašymas pagal LR CPK
Būtini namų apyvokos daiktai	Nedidelės vertės namų apyvokos daiktai, drabužiai, avalynė, patalynė, indai, būtini buitiniai prietaisai, baldai – vienas TV, virtuvės komplektas, stalas, kėdės, lova, šaldytuvas ir pan.
Asmeniniai daiktai	Asmeniniai daiktai (papuošalai, asmeninio naudojimo reikmenys).
Profesinėms reikmėms naudojami daiktai	Daiktus, reikalingus profesinei veiklai (pvz., įrankiai, muzikos instrumentai), jei jų vertė ne didesnė nei du minimalūs mėnesiniai atlyginimai (MMA).
Produktai ir kuras	Maisto produktai ir kuras, reikalingi skolininkui ir jo šeimai per 3 mėnesius.
Piniginės lėšos	Minėtoji suma, apsaugota antstolių Lietuvoje (šiuo metu MMA), bei socialinės išmokos (išskyrus alimentus).
Gyvenamoji patalpa ir žemės sklypas	Gyvenamoji patalpa (butas, namas) ir žemės sklypas, jeigu skolininkui ir (arba) jo šeimos nariams nėra kitos patalpos, reikalingos gyventi. Tačiau gali būti areštuojama ir parduodama, jei skola yra didesnė nei 5000 Eur ir nėra kito turto, iš kurio būtų galima išieškoti.

Detalesnės nuostatos apie išieškojimą iš pajamų ir turto numatytos CPK V dalyje „Vykdymo procesas“.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos ir kaip jų išvengti

Netinkamas skolos dokumentavimas: Bene dažniausia klaida – neturėjimas rašytinių įrodymų apie skolą, ypač kai kalbama apie paskolą tarp fizinių asmenų. Skolos raštelis pavyzdys padės išvengti šios klaidos.
Vėlavimas kreiptis dėl skolos išieškojimo: Praleisti senaties terminai (paprastai 10 metų, bet tam tikrais atvejais ir trumpesni) gali visiškai užkirsti kelią skolos išieškojimui. Nedelsdami kreipkitės, vos tik atsiranda problemų.
Per dideli reikalavimai: Nepagrįstai didelių delspinigių ar palūkanų reikalavimas, kuris nebuvo numatytas sutartyje arba viršija įstatymo leidžiamas ribas.
Neteisingai suformuluoti procesiniai dokumentai: Netiksliai ar neaiškiai parengtas ieškinys, prašymas dėl teismo įsakymo gali būti atmestas teismo.
Netinkamas bendravimas su skolininku: Agresyvus, grasinantis ar įžeidžiantis bendravimas su skolininku gali turėti neigiamų pasekmių, pavyzdžiui, skolininkas gali pasinaudoti CK 6.200 str. numatytomis galimybėmis atsisakyti vykdyti sutartį dėl blogo tikėjimo.

Skolininkų teisės ir galimybės

Svarbu paminėti, kad skolininkai taip pat turi teises ir jiems yra numatomos tam tikros apsaugos priemonės:

Teisė į prieštaravimą: Skolininkas turi teisę prieštarauti teismo įsakymui arba ieškiniui, pagrįsdamas savo poziciją.
Teisė į informaciją: Antstolis privalo tinkamai informuoti skolininką apie vykdomus veiksmus ir skolos dydį.
Galimybė teikti prašymus: Skolininkas gali kreiptis į antstolį ar teismą su prašymu atidėti ar išdėstyti skolos mokėjimą dalimis, jei gali pagrįsti savo sunkią finansinę padėtį.
Žalos atlyginimas: Jei antstolis viršija savo įgaliojimus ar pažeidžia įstatymus, skolininkas turi teisę reikalauti atlyginti dėl to jam padarytą žalą.
Bankroto procedūra: Fizinis asmuo, esant tam tikroms sąlygoms, gali inicijuoti asmens bankroto procedūrą, kuri padeda išspręsti įsisenėjusių skolų problemą teisiniu būdu.

Reikia pagalbos su skolos išieškojimu?

Jei susidūrėte su skolos išieškojimo problema ir nežinote, nuo ko pradėti, kreipkitės pagalbos:

Disclaimer: Šis straipsnis yra bendro pobūdžio informacija ir nėra teisinis patarimas konkrečiai situacijai. Prieš priimdami bet kokius teisinius sprendimus, rekomenduojame kreiptis į kvalifikuotą teisininką, kuris įvertins Jūsų individualią situaciją ir pateiks tikslų teisinį patarimą.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kiek laiko užtrunka skolos išieškojimas per teismą?

Skolos išieškojimas per teismą gali užtrukti nuo kelių mėnesių iki metų ar ilgiau, priklausomai nuo pasirinkto proceso (teismo įsakymas ar ieškinio teisena), bylos sudėtingumo, teismo darbo krūvio ir skolininko veiksmų (prieštaravimų teikimo, apeliacijų). Greičiausias būdas yra teismo įsakymas (apie 1-2 mėnesiai), jei skolininkas neprieštarauja.

Ar galima išieškoti skolą be rašytinės sutarties?

Taip, galima, bet tai daug sunkiau ir reikalauja daugiau įrodymų. Skola, kurios suma neviršija 600 Eur, gali būti įrodyta liudytojų parodymais, o didesnėms sumoms reikalingi rašytiniai įrodymai (CK 1.73 str.). Tačiau net ir didesnėms sumoms teismas gali priimti kitus įrodymus (pvz., banko išrašus, susirašinėjimą, kasos čekius), jei jie yra pakankami įrodyti skolos faktą ir perdavimą. Vis dėlto, rašytinė sutartis yra stipriausias įrodymas.

Kam atitenka antstolio mokesčiai?

Antstolio mokesčiai už vykdymo veiksmus (pvz., vykdymo išlaidos) pagal Lietuvos teisę priskiriami skolininkui. Išieškotojas paprastai sumoka avansą už vykdymo veiksmų pradžią, tačiau sėkmingai išieškojus skolą, ši suma yra grąžinama išieškotojui iš skolininko lėšų.

Ar gali antstolis areštuoti vienintelį būstą?

Antstolis gali areštuoti ir parduoti vienintelį būstą, jei skola viršija 5000 Eur ir nėra kito skolininko turto, iš kurio būtų galima išieškoti skolą. Tačiau CPK numato tam tikrus apribojimus (pvz., skolininkui ir jo šeimos nariams turi būti suteikta galimybė įsigyti kitą būstą arba gyventi nuomojamame, atsižvelgiant į šeimos sudėtį ir pajamas). Išieškojimas iš vienintelio būsto yra kraštutinė priemonė.

Ką daryti, jei skolininkas išvyko į užsienį?

Jei skolininkas išvyko į užsienį, skolos išieškojimas tampa sudėtingesnis. Visų pirma, reikia turėti teismo sprendimą Lietuvoje. Tuomet procesas priklausys nuo to, ar skolininkas išvyko į Europos Sąjungos valstybę, ar trečiąją šalį. ES viduje galioja supaprastintos procedūros (pvz., Europos vykdomasis raštas), o trečiose šalyse reikės kreiptis į tų šalių teismus dėl teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, vadovaujantis tarptautinėmis sutartimis.

Ar galiu prašyti antstolio, kad nesiimtų tam tikrų veiksmų?

Išieškotojas turi teisę nurodyti antstoliui, kokių veiksmų imtis ar kokių nesiimti, jei tai neprieštarauja įstatymams. Pavyzdžiui, nurodyti konkrečias skolininko banko sąskaitas ar turtą. Tačiau galutinis sprendimas dėl vykdymo veiksmų eigos ir taikomų priemonių priklauso nuo antstolio, atsižvelgiant į teisės aktus ir situacijos aplinkybes.