Įgaliojimas: kaip parašyti teisingai? Gidas + pavyzdžiai

Įgaliojimas yra svarbus teisinis dokumentas, leidžiantis vienam asmeniui atstovauti kitam. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime, kaip teisingai parengti įgaliojimą, kokie elementai yra būtini ir kokioms situacijoms jis tinka. Sužinokite, kada privalomas notarinis tvirtinimas ir kada pakanka paprastos rašytinės formos, kad išvengtumėte teisinių nesklandumų.

Kas yra įgaliojimas ir kam jis reikalingas?

Gyvenime pasitaiko situacijų, kai negalime patys atlikti tam tikrų teisinių veiksmų ar atstovauti savo interesams dėl ligos, užimtumo, buvimo užsienyje ar kitų priežasčių. Tokiais atvejais gelbsti įgaliojimas – teisinis dokumentas, suteikiantis vienam asmeniui (įgaliotiniui) teisę kito asmens (įgaliotojo) vardu atlikti juridines reikšmes turinčius veiksmus. Tai yra esminė atstovavimo teisinio mechanizmo dalis, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Civiliniame kodekse (toliau – CK).

Įgaliojimo esmė glūdi tame, kad įgaliotinis, veikdamas įgaliotojo nurodymu ir jo interesais, sukuria, pakeičia ar panaikina teises ir pareigas pačiam įgaliotojui. Taigi, įgaliotinis tampa tarsi įgaliotojo ranka, o visi jo veiksmai įgaliojimo ribose tiesiogiai įpareigoja įgaliotoją. Tinkamai parengtas įgaliojimas užtikrina sklandų ir teisėtą atstovavimą, apsaugant abi šalis nuo galimų nesusipratimų ar ginčų.

Šiame straipsnyje nuodugniai išanalizuosime, kaip teisingai parengti įgaliojimą, aptarsime įvairias jo rūšis, reikalavimus formai ir turiniui, bei pateiksime praktinį pavyzdį. Mūsų tikslas – suteikti Jums visą reikalingą informaciją, kad galėtumėte savarankiškai ar su teisininko pagalba parengti teisėtą ir efektyvų įgaliojimą, atsižvelgiant į Jūsų individualią situaciją.

Įgaliojimo rūšys: notarinis ir paprastas

Įgaliojimai skirstomi pagal jų formos reikalavimus, kurie priklauso nuo atliekamų veiksmų pobūdžio. Pagrindinės dvi formos yra notariniai ir paprastos rašytinės formos įgaliojimai.

Kada būtinas notarinis įgaliojimas? (LR Civilinis kodeksas)

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (CK) 2.147 straipsnis aiškiai numato atvejus, kai įgaliojimo forma privalo būti notarinė. Tai yra ypač svarbu, kadangi notaro patvirtinimas suteikia dokumentui didesnį patikimumą ir juridinę galią, apsaugodamas sandorio šalis nuo galimų klastojimų ar ginčų dėl tikrojo įgaliotojo valios.

Notarinės formos įgaliojimas, be kita ko, yra būtinas:

• Sandoriams, kuriems reikalinga notarinė forma. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto (buto, namo, žemės sklypo) pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar mainų sutarčių sudarymui. CK 6.393 straipsnio 1 dalis imperatyviai nustato, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notarinės formos. Jei norite įgalioti asmenį sudaryti tokią sutartį, jūsų įgaliojimas taip pat privalo būti notarinis. Ši nuostata apima ir daugelį kitų sutarčių, susijusių su nekilnojamuoju turtu.
• Juridinių asmenų registravimui, perregistravimui. Kai atstovas tvarko juridinių asmenų registravimo, steigimo ar pertvarkymo dokumentus.
• Atstovavimui teisme bylose, kurioms taikoma notarinė forma. Nors daugeliu atveju pakanka rašytinio įgaliojimo, kai kurioms teisinėms procedūroms gali būti reikalaujama notarinio patvirtinimo, pavyzdžiui, atsisakant ieškinio arba pripažįstant ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 57 straipsnio 2 dalis išieškant skolą iš fizinio asmens nurodo, kad atstovavimui teisme, suteikiant kai kuriuos ypatingus įgalinimus (pvz., teisę pripažinti ieškinį, atsisakyti ieškinio, sudaryti taikos sutartį, perįgalioti), gali būti reikalaujama notarinės formos.
• Įstatymuose numatytais atvejais. Kiti teisės aktai taip pat gali numatyti, kad tam tikriems veiksmams reikalingas notarinis įgaliojimas. Pavyzdžiui, paveldėjimo teisės liudijimo priėmimui (CK 5 kn. 5.61 str.), banko sąskaitų tvarkymui ir kitoms finansinėms operacijoms, viršijančioms tam tikrą sumą (bankų vidaus taisyklės ir įstatymai).

Jeigu įgaliojimas nebus patvirtintas notaro, kai tai numato įstatymas, toks įgaliojimas bus niekinis ir negalios, o visi jo pagrindu atlikti veiksmai bus laikomi neteisėtais. Todėl visada svarbu pasitikrinti, kokia įgaliojimo forma yra privaloma konkrečiam veiksmui ir, esant abejonių, konsultuotis su teisininku ar notaru.

Kada pakanka paprastos rašytinės formos įgaliojimo?

Paprastos rašytinės formos įgaliojimas yra tinkamas daugeliui kasdienių situacijų, kurios nereikalauja notarinio patvirtinimo. Pagal CK 2.147 straipsnio 2 dalį, jei įstatymai nereikalauja notarinės įgaliojimo formos, pakanka rašytinio. Toks įgaliojimas turi būti pasirašytas įgaliotojo.

Pavyzdžiui, paprastas rašytinis įgaliojimas yra pakankamas šiais atvejais:

• Dokumentų paėmimui ir pristatymui. Pavyzdžiui, pašte, valstybės institucijose (pvz., Registrų centre, Sodroje), ambasadoje, gydymo įstaigoje.
• Atstovavimui įvairioms institucijoms. Pavyzdžiui, universitetui, mokyklai, bibliotekai, kai nereikia sudaryti sandorių, kuriems privaloma notarinė forma.
• Banko sąskaitos tvarkymui. Jei įgaliojime nurodoma atlikti konkrečias operacijas, kurios neviršija banko nustatytų limitų ar nereikalauja notarinės formos pagal banko taisykles (pvz., grynųjų pinigų išėmimas, pervedimai). Visada rekomenduojama patikrinti konkretaus banko reikalavimus.
• Bendrovės ar įmonės atstovavimui. Tiek juridinių, tiek fizinių asmenų įgaliojimai gali būti paprastos rašytinės formos tvarkant biurokratijos ir smulkius administracinius reikalus.
• Pretenzijų teikimui. Pavyzdžiui, pretenzijų dėl nekokybiškos prekės ar paslaugos teikimas įmonėms.
• Paprastosios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymui. Pavyzdžiui, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas, kai sandorio objektas nėra nekilnojamas turtas ir įstatymai nenumato kitokios formos.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad net ir paprastos rašytinės formos įgaliojimas privalo būti aiškus, konkretus ir nedviprasmiškas, kad įgaliotinis galėtų tinkamai atlikti jam pavestas užduotis, o tretieji asmenys galėtų patikrinti jo įgaliojimų apimtį.

Kas gali būti įgaliojimo šalys? (įgaliojimo dalyviai)

Įgaliojimo procese dalyvauja dvi pagrindinės šalys: įgaliotojas ir įgaliotinis.

• Įgaliotojas yra asmuo, suteikiantis įgaliojimą, t. y., tas, kurio vardu ir interesais bus atliekami teisiniai veiksmai. Įgaliotoju gali būti bet kuris veiksnus fizinis asmuo (sulaukęs pilnametystės ir teismo nepripažintas neveiksniu tam tikroje srityje) arba juridinis asmuo. Juridinio asmens vardu įgaliojimą pasirašo jo vadovas ar kitas asmuo, turintis teisę atstovauti juridiniam asmeniui pagal įstatus ar visuotinio akcininkų/dalyvių susirinkimo sprendimą.
• Įgaliotinis yra asmuo, kuriam suteikiamas įgaliojimas ir kuris atliks teisinius veiksmus įgaliotojo vardu. Įgaliotiniu gali būti bet kuris veiksnus fizinis asmuo. Juridinis asmuo įgaliotiniu negali būti, nes juridinis asmuo veikia per savo atstovus – fizinius asmenis. Tačiau juridinis asmuo gali būti įpareigotas atlikti tam tikras funkcijas, o jam atstovaujantis fizinis asmuo veiks pagal institucijos vidines taisykles. Pavyzdžiui, įgalioti konkrečią įmonę atlikti paslaugas, tačiau dokumentus fizinių asmenų vardu pasirašo įmonės vadovas arba jo įgaliotas darbuotojas.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad asmenų veiksnumas yra esminė sąlyga įgaliojimo galiojimui. Fizinis asmuo, kurio veiksnumas teismo yra apribotas arba kuris yra pripažintas neveiksniu, negali būti nei įgaliotoju, nei įgaliotiniu, nebent įgaliojimas susijęs su veiksnumo apribotos srities nepaveiktais veiksmais, kurie yra leistini.

Kaip teisingai parašyti įgaliojimą: būtini elementai

Norint, kad įgaliojimas būtų teisėtas ir efektyvus, jame privalo būti aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti tam tikri elementai. LR Civilinio kodekso 2.138 straipsnis ir kiti susiję straipsniai nustato bendruosius reikalavimus, tačiau praktikoje svarbu atsižvelgti į detales.

1. Dokumento pavadinimas: „ĮGALIOJIMAS“.
2. Įgaliojimo sudarymo vieta ir data: Būtina nurodyti konkrečią vietovę (miestą) ir datą (metai, mėnuo, diena). Pagal CK 2.138 straipsnio 2 dalį, įgaliojimas, kuriame nenurodyta jo sudarymo data, yra niekinis ir negalioja.

Įgaliojimo data ir galiojimo terminas

Trukmė: CK 2.142 straipsnio 1 dalis numato, kad įgaliojimas gali būti išduotas nustatytam ar nenustatytam terminui. Jeigu terminas nenurodytas, įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo dienos. Išimtys gali būti numatytos specialiuose įstatymuose (pvz. išduodant įgaliojimą užsienyje). Yra svarbu nurodyti tiek įgaliojimo įsigaliojimo, tiek pabaigos datą, jei norimas ilgesnis ar trumpesnis terminas nei metai.

Galiojimo termino pratęsimas: Įgaliojimo terminas gali būti pratęstas tik išduodant naują įgaliojimą arba pakeitus jau esamą. Paprastai tai daroma taip pat notariškai arba rašytine forma, priklausomai nuo pirminio įgaliojimo formos.

Įgaliojimo šalys: reikalinga informacija

Kad įgaliojimas būtų aiškus ir nedviprasmiškas, būtina preciziškai nurodyti informaciją apie įgaliotoją ir įgaliotinį:

• Apie įgaliotoją (kas įgalioja):
  • Vardas, pavardė (fizinio asmens).
  • Asmens kodas (fizinio asmens).
  • Gyvenamoji vieta (adresas).
  • Juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas (juridiniam asmeniui).
• Apie įgaliotinį (kam įgaliojama):
  • Vardas, pavardė.
  • Asmens kodas.
  • Gyvenamoji vieta (adresas).

Ši informacija leis nedviprasmiškai identifikuoti abi šalis ir išvengti bet kokių ginčų dėl įgaliojimo subjektų. Įgaliotinio duomenys yra svarbūs ir trečiosioms šalims, kurios priims įgaliotinio atliekamus veiksmus.

Įgaliojimo esmė ir apimtis

Tai yra svarbiausia įgaliojimo dalis, kurioje nurodomi konkretūs įgaliojimai, t. y. kokius veiksmus ir kokia apimtimi įgaliotinis turi teisę atlikti. Ši dalis turi būti kuo detalesnė ir aiškesnė, kad nebūtų vietos interpretacijoms.

• Detalumas: Kuo detaliau aprašysite įgaliojimo esmę, tuo mažiau kils nesusipratimų. Pavyzdžiui, vietoj bendro „tvarkyti reikalus banke“ geriau rašyti „atidaryti / uždaryti banko sąskaitą, įnešti / išgryninti pinigų, atlikti pavedimus, gauti sąskaitos išrašus banke X, sąskaitos Nr. Y“.
• Sandorių identifikavimas: Jei įgaliojama sudaryti konkretų sandorį (pvz., pirkti automobilį, parduoti butą), būtina nurodyti visas esmines to sandorio detales: objekto specifiką, maksimalią/minimalią kainą, kitas sąlygas. Pavyzdžiui, jei įgaliojama sudaryti nuomos sutartį, būtina nurodyti nuomojamo turto, nuomos termino, nuomos mokesčio ir kitas esmines sąlygas.
• Parašas ir antspaudas (juridiniams asmenims): Įgaliotojas privalo pasirašyti įgaliojimą. Juridinio asmens įgaliojimui gali būti privalomas ir antspaudas, jei tai numatyta juridinio asmens įstatuose ar kituose steigimo dokumentuose.

Tinkamai apibrėžta įgaliojimo esmė ir apimtis yra pagrindinė priemonė apsisaugoti nuo įgaliotinio piktnaudžiavimo ir užtikrinti, kad jo veiksmai atitiks įgaliotojo valią.

Įgaliojimo perįgaliojimas (substitucija)

CK 2.143 straipsnis reglamentuoja galimybę perįgalioti. Tai reiškia, kad įgaliotinis gali savo įgaliojimus perduoti kitam asmeniui (subįgaliotiniui) tik tam tikrais atvejais:

• Kai tokia teisė aiškiai numatyta pačiame įgaliojime. Įgaliotojas, išduodamas įgaliojimą, gali jame nurodyti, kad įgaliotinis turi teisę perįgalioti.
• Kai to reikalauja aplinkybės, skirtos apsaugoti įgaliotojo interesus. Net jei įgaliojime nenurodyta galimybė perįgalioti, įgaliotinis tai gali padaryti esant būtinybei, pavyzdžiui, dėl netikėtos ligos ar kitų nenumatytų aplinkybių, trukdančių pačiam atlikti įgaliojime nurodytus veiksmus. Apie tai įgaliotinis privalo nedelsiant pranešti įgaliotojui.

Svarbu žinoti, kad perįgaliojimui keliami tokie patys formos reikalavimai, kaip ir pirminiam įgaliojimui. Jei pirminis įgaliojimas buvo notarinės formos, tai ir perįgaliojimas turės būti notarinės formos. Perįgaliojimo terminas negali būti ilgesnis už pagrindinio įgaliojimo terminą.

Praktinis įgaliojimo pavyzdys

Žemiau pateikiamas universalus įgaliojimo šablonas, pritaikytas konkretiems veiksmams, pavyzdžiui, dokumentų tvarkymui valstybės institucijose. Atminkite, kad šį pavyzdį rekomenduojama koreguoti pagal savo poreikius. Detalesnį ir platesnį įgaliojimo šabloną rasite mūsų šablonų kataloge.

<h3>ĮGALIOJIMAS</h3>
<p><strong>Data:</strong> 2026 m. sausio 15 d.</p>
<p><strong>Vieta:</strong> Vilnius</p>

<p>Aš, <strong>[Įgaliotojo vardas, pavardė]</strong>, asmens kodas [Įgaliotojo asmens kodas], gyvenantis adresu [Įgaliotojo adresas], toliau – "Įgaliotojas",</p>

<p>įgalioju</p>

<p><strong>[Įgaliotinio vardas, pavardė]</strong>, asmens kodas [Įgaliotinio asmens kodas], gyvenantį adresu [Įgaliotinio adresas], toliau – "Įgaliotinis",</p>

<p>mano vardu ir mano interesais atlikti šiuos veiksmus:</p>
<ol>
  <li>Atstovauti mane Valstybinėje mokesčių inspekcijoje (VMI) bei kitose valstybės ir savivaldybės institucijose visais su mano mokesčiais susijusiais klausimais, gauti ir teikti dokumentus, informaciją, pasirašyti prašymus, deklaracijas, atsakymus į paklausimus bei kitus dokumentus.</li>
  <li>Atstovauti mane Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodros) teritoriniame skyriuje visais su mano socialiniu draudimu, išmokomis, pensijomis susijusiais klausimais, gauti ir teikti dokumentus, informaciją, pasirašyti prašymus, skundus, paaiškinimus bei kitus dokumentus.</li>
  <li>Mano vardu gauti ir paimti korespondenciją (laiškus, siuntinius) Lietuvos Pašto skyriuose.</li>
  <li>Atstovauti mane [Nurodykite konkrečią instituciją, pvz., sveikatos priežiūros įstaiga, universitetas] visais [Nurodykite susijusius klausimus, pvz., medicininių dokumentų gavimo, studijų reikalų] klausimais, gauti ir teikti dokumentus, pasirašyti prašymus ir kitus reikalingus dokumentus.</li>
  <li>Atstovauti mane <a href="/articles/ka-daryti-gavus-antstolio-laiska">antstolio kontoroje</a>, tvarkant visus su antstolių veiksmais susijusius reikalus, gauti ir teikti dokumentus.</li>
</ol>
<p>Šis įgaliojimas suteikia visas būtinas teises atlikti aukščiau nurodytus veiksmus.</p>
<p>Šis įgaliojimas galioja iki <strong>20XX m. mėn. d.</strong> / <strong>vienerius metus nuo jo pasirašymo dienos</strong> (palikite tinkamiausią variantą).</p>

<p><strong>Įgaliotojas:</strong></p>
<p>_________________________ (parašas)</p>
<p>[Vardas, pavardė]</p>

<p><strong>Pastaba:</strong> Jei įgaliojama atlikti veiksmus, kuriems reikalinga notarinė forma (pvz., nekilnojamojo turto sandoriai), šis įgaliojimas privalo būti patvirtintas notaro.</p>

Šis pavyzdys yra tik gairės. Visada rekomenduojama kreiptis į teisininką ar notarą, kad įgaliojimas atitiktų konkrečius Jūsų poreikius ir galiojančius teisės aktus.

Įgaliojimo naudojimas ir specifika įvairiose srityse

Įgaliojimo poreikis atsiranda įvairiose gyvenimo srityse, o kiekviena sritis gali turėti specifinių reikalavimų, kuriuos privaloma žinoti.

Įgaliojimas banke ir finansinėse institucijose

Tvarkant finansinius reikalus, įgaliojimų formos ir apimtys yra griežtai reglamentuojamos. Bankai ir kitos finansinės institucijos ypač kruopščiai tikrina įgaliojimus, siekdami apsaugoti klientų lėšas nuo sukčiavimo.

• Būtina notarinė forma: Paprastai didelės vertės operacijoms (pvz., didelių sumų išėmimas, pervedimas į kitas sąskaitas, kreditinių sutarčių sudarymas), sąskaitos uždarymui arba atidarymui, bankai reikalauja notarinio įgaliojimo. Tai nustatyta LR Bankų įstatyme bei pačių bankų vidaus taisyklėse.
• Tikslus aprašymas: Įgaliojime turi būti labai tiksliai nurodyta, kokias operacijas įgaliotinis gali atlikti: pvz., „atlikti pavedimus iš sąskaitos Nr. X į sąskaitą Nr. Y“, „gauti sąskaitos išrašus“, „pasirašyti terminuotojo indėlio sutartį“. Kuo konkrečiau – tuo geriau.
• Tapatybės patvirtinimas: Įgaliotinis, atvykęs į banką, privalo pateikti asmens tapatybės dokumentą.

Įgaliojimas atstovauti valdžios institucijose

Valstybės ir savivaldybių institucijose įgaliojimo reikalavimai gali skirtis priklausomai nuo tvarkomų reikalų specifikos.

• Paprasta rašytinė forma: Daugeliu atvejų – dokumentų paėmimui, informacijos gavimui (pvz., iš sodros, VMI, Registrų centro, savivaldybės), prašymų teikimui – pakanka paprastos rašytinės formos įgaliojimo.
• Papildomi reikalavimai: Kai kurios institucijos gali turėti savo patvirtintus įgaliojimų blankus ar rekomenduojamas formas. Pavyzdžiui, atstovaujant mokesčių klausimais, VMI gali reikalauti tam tikros formos patvirtinimo, nors ir nebūtinai notarinio.
• Atstovavimas juridiniam asmeniui: Jeigu įgaliotinis atstovauja juridiniam asmeniui (pvz., darbuotojas atstovauja įmonei), be įgaliojimo gali reikėti ir įmonės vadovo pavedimo ar direktoriaus įsakymo.

Įgaliojimas tvarkant nekilnojamojo turto reikalus

Kaip minėta, pagal CK 2.147 straipsnio 1 dalį, sandoriai su nekilnojamuoju turtu reikalauja notarinės formos, todėl ir įgaliojimas jiems taip pat turi būti notarinis.

• Turto pirkimas/pardavimas, dovanojimas, keitimas: Būtinas notarinis įgaliojimas, kadangi pats sandoris yra notarinis. Įgaliojime turi būti tiksliai nurodytas nekilnojamojo turto objektas (adresas, unikalus numeris), leidžiama kaina (minimali pardavimo, maksimali pirkimo) ir kitos esminės sąlygos. Pavyzdžiui, jei įgaliojama parduoti pirkimo-pardavimo sutarties objektą, būtina nurodyti visą esminę objekto informaciją.
• Hipotekos sandoriai: Taip pat reikalauja notarinio įgaliojimo.
• Nuomos sutarties sudarymas: Jei nuomos sutartis sudaroma ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui ir yra registruojama Registrų centre, tai įgaliojimas jai sudaryti taip pat gali reikalauti notarinės formos (arba bent jau notarinio įgaliojimo sudaryti nuomos sutartį, kurią reikės registruoti).

Įgaliojimas atstovauti teisme

Atstovavimas teisme yra griežtai reglamentuojamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) ir kitų procesinių įstatymų.

• Rašytinė forma: Pagal CPK 57 straipsnį, atstovo įgaliojimai turi būti išreikšti rašytiniu įgaliojimu. Notarinės formos įgaliojimas reikalingas tik tam tikriems ypatingiems veiksmams, pavyzdžiui, ieškinio pripažinimui, atsisakymui nuo ieškinio, taikos sutarties sudarymui, teisės atsiimti apeliacinį ar kasacinį skundą, teisės perįgalioti, teisės gauti priteistas lėšas ar turtą.
• Advokatų įgaliojimai: Advokatui pakanka rašytinio įgaliojimo, kuriame nurodoma konkretizuoti teisę atstovauti konkrečioje byloje ar atlikti konkrečius veiksmus. Advokato statusas jau savaime suteikia tam tikras teises bylose, todėl įgaliojime detaliai nereikia vardinti visų CPK 56 straipsnyje numatytų procesinių teisių.
• Atstovavimas juridiniam asmeniui: Juridinių asmenų atstovai (pvz., banko įstaigos darbuotojas) teisme gali atstovauti remiantis įgaliojimu, patvirtintu juridinio asmens vadovo parašu ir antspaudu.

Visais atvejais svarbu įgaliojimą parengti itin kruopščiai ir tiksliai, kad būtų galima išvengti ginčų ar jo negaliojimo rizikos. Jei kyla klausimų dėl įgaliojimo taikymo darbo sutarties nutraukimo ar kitose situacijose, visada pasikonsultuokite su teisininku.

Įgaliojimo nutraukimas, pratęsimas ir negaliojimas

Įgaliojimas, nors ir yra svarbus dokumentas, nėra amžinas ir jo galiojimas gali baigtis dėl įvairių priežasčių. Labai svarbu suprasti šias aplinkybes, kad išvengtumėte teisinių pasekmių.

Kada įgaliojimas nustoja galiojęs?

Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.146 straipsnis numato aplinkybes, kurioms esant įgaliojimas nustoja galioti:

• Suėjus įgaliojimo terminui. Jei įgaliojime buvo nurodyta konkreti galiojimo pabaigos data, tuomet jai suėjus įgaliojimas automatiškai nustoja galioti. Jeigu terminas nebuvo nurodytas, įgaliojimas galioja vienerius metus nuo jo sudarymo datos.
• Įgaliotojo atšaukimu. Įgaliotojas turi teisę bet kuriuo metu atšaukti įgaliojimą, net jei jame buvo nurodytas konkretus terminas. Ši teisė negali būti ribojama.
• Įgaliotinio atsisakymu. Įgaliotinis taip pat turi teisę bet kada atsisakyti jam duoto įgaliojimo.
• Įgaliotojo fizinio asmens mirtimi, paskelbimu mirusiu, pripažinimu nežinia kur esančiu ar neveiksniu. Įgaliotojui mirus, įgaliojimas praranda savo galią, nes nėra kam atstovauti. Tas pats galioja ir turto paveldėjimo atveju, kai įgaliojimas buvo išduotas mirusiojo. Teismui pripažinus asmenį neveiksniu tam tikroje srityje, bet kokie įgaliojimai, susiję su ta sritimi, nustoja galioti.
• Įgaliotinio fizinio asmens mirtimi, paskelbimu mirusiu, pripažinimu nežinia kur esančiu ar neveiksniu. Akivaizdu, kad įgaliotiniui mirus ar praradus veiksnumą, jis nebegali atlikti jam pavestų veiksmų.
• Juridinio asmens (įgaliotojo ar įgaliotinio) likvidavimu ar reorganizavimu. Jei juridinis asmuo, kuris davė įgaliojimą ar kuriam buvo duotas įgaliojimas, yra likviduojamas, įgaliojimas nustoja galioti. Reorganizavimo atveju, priklausomai nuo reorganizavimo formos, gali reikėti naujo įgaliojimo.
• Atlikus įgaliojimo esmę. Jei įgaliojimas buvo išduotas konkrečiam veiksmui atlikti (pvz., parduoti konkretų butą), tai tam veiksmui įvykus (butui parduodant), įgaliojimas nustoja galioti.

Įgaliojimo atšaukimas ir paskelbimas

Įgaliotojas, nusprendęs atšaukti įgaliojimą, privalo nedelsdamas pranešti apie tai įgaliotiniui ir visiems žinomiems tretiesiems asmenims, su kuriais įgaliotinis turėjo teisę sudaryti sandorius ar atlikti kitus veiksmus (CK 2.148 str.).

• Pranešimo forma: Pranešimas apie įgaliojimo atšaukimą turėtų būti teikiamas raštu, kad būtų turima įrodymų apie jo įteikimą (pvz., registruotu laišku su prašymu grąžinti patvirtinimą apie įteikimą arba įteikiant asmeniškai su parašu).
• Pasekmės: Jei įgaliotojas tinkamai nepraneša apie įgaliojimo atšaukimą, o įgaliotinis, nežinodamas apie atšaukimą, atlieka veiksmus su trečiaisiais asmenimis, tokie veiksmai gali būti pripažinti galiojančiais įgaliotojo atžvilgiu. Tai pabrėžia įgaliotojo pareigos pranešti apie atšaukimą svarbą.
• Atšaukimo registravimas: Notariškai patvirtinti įgaliojimai gali būti atšaukiami pas notarą, ir ši informacija paprastai registruojama centrinėje įgaliojimų duomenų bazėje, kurią gali patikrinti tretieji asmenys. Tai palengvina informavimo procesą.

Tinkamas įgaliojimo galiojimo ir nutraukimo tvarkos išmanymas leidžia išlaikyti teisinį aiškumą ir išvengti nepageidaujamų pasekmių. Kilus neaiškumams, visada rekomenduojama kreiptis į teisininką.